,,Ryto stebuklas''
Takšt, tekšt, plekšt... Takšt, tekšt, plekšt... Krito lašai visą rytą. Nuo žemės lig dangaus gražuolė vaivorykštė audė švytinčiai margą savo kasą. Visi - gyvi augalėliai, stengėsi apglėbti šią stebuklingą juostą ir nutempę į apačią nukirpti . Tai pamatę jos globėjai : žydrai mėlynas dangaus skliautas ir apvalaus veidelio saulutė, su viską gaivinančiomis bei šildančiomis adatėlėmis, ėmė ginti nuo visų šių padaužų. Tačiau jų apsauga netrukdė rasos lašeliams suptis ant margaspalvės kasos ir blizgančiai šviesti į vis dar tebemiegančius žmonių langus. Kiekvienas galėjo išgirsti tą- kurtinančiai negirdimą riksmą:
- Ei, kelkis, nemiegok!!!..- ryto stebuklas žadino visus aplinkui...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą